Oro transportas: konkurencija ir keleivių teisės

TEISINIS PAGRINDAS

EB sutarties 80 straipsnio 2 dalis (Lisabonos sutartis: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalis), kurią papildo bendrosios Sutarties nuostatos dėl vartotojų apsaugos, konkurencijos ir laisvės teikti paslaugas (*3.2.3.).

TIKSLAI

Tikslas – nustatyti Sutarties nuostatų dėl konkurencijos oro transporto srityje įgyvendinimo procedūrą, atsižvelgiant į ypatingas šio sektoriaus savybes – jam iš dalies vis dar būdinga valstybės pagalba nacionalinėms oro linijoms ir oro uostams bei pasaulinių aljansų susidarymo lemiamos kartelių problemos. Vykdant konkurencijos politiką siekiama sukurti vienodas konkurencijos sąlygas ir skatinti oro linijas teikti keleiviams rentabilias ir aukštos kokybės paslaugas. Be to, pastaraisiais metais Europos oro transporto politikoje didžiausias dėmesys pradėtas skirti vartotojų teisių stiprinimui saugos ir užsakomų vietų perviršio požiūriu.

LAIMĖJIMAI

A. Konkurencija

1. Susitarimai ir verslo praktika

Šie aspektai reguliuojami pagal 1987 m. gruodžio 14 d. Reglamentą (EEB) Nr. 3975/87, nustatantį konkurencijos taisyklių taikymo oro transporto sektoriaus įmonėms tvarką, ir pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3976/87 dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų grupių susitarimams ir suderintiems veiksmams oro transporto sektoriuje. Pagal šias nuostatas Komisijai suteikta teisė teikti išimtis įvairioms susitarimų ir suderintų veiksmų kategorijoms – atsižvelgiant į nustatytas konkrečias sąlygas, kad nebūtų panaikinta ar nepagrįstai apribota konkurencija. Šie reglamentai laikui bėgant buvo keičiami ir derinami prie pasikeitusių sąlygų (įskaitant 1992 m. liepos 23 d. reglamentus (EEB) Nr. 2410/92 ir (EEB) Nr. 2411/92, taip pat 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamentą (EB) Nr. 01/2003).

2004 m. vasario 26 d. Reglamente (EB) Nr. 411/2004 ir 2004 m. balandžio 21 d. Reglamente (EB) Nr. 868/2004 Bendrija atsižvelgė į pasaulinį oro transporto aspektą. Taip buvo sukurtas teisinis pagrindas, būtinas siekiant taikyti oro transporto tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių konkurencijos taisykles ir užtikrinti, kad nebūtų iškreipiama konkurencija dėl tiesioginių dotacijų trečiųjų šalių įmonėms ar šių nesąžiningos kainų politikos.

2. Valstybės pagalba

Dar 1984 m. Komisija nustatė valstybės pagalbos oro linijoms vertinimo kriterijus. 1993 m. buvo įkurtas civilinės aviacijos ekspertų komitetas, kuris savo 1994 m. vasario 1 d. pranešime pateikė rekomendacijas dėl valstybės pagalbos. Remiantis šiomis rekomendacijomis valstybės pagalba turi būti teikiama šiomis konkrečiomis sąlygomis:

— ji turi būti vienkartinė;

— ji turi būti susieta su restruktūrizavimo planu, kurį vertina ir prižiūri Komisijos paskirti nepriklausomi ekspertai ir pagal kurį numatoma, kad procesas turi baigtis įmonės privatizavimu;

— vyriausybė privalo įsipareigoti nesikišti į įmonės verslo sprendimus, o ši privalo nenaudoti pagalbos naujiems pajėgumams finansuoti;

— negali būti pakenkta kitų oro linijų interesams.

2005 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė rekomendacijas dėl oro uostų finansavimo ir pradinės pagalbos regioniniais oro uostais besinaudojančioms oro linijoms.

3. Kainos

Šiuo metu susiję klausimai nagrinėjami Reglamente (EEB) Nr. 2409/92 dėl oro susisiekimo paslaugų kainų ir tarifų (skirtas tik Bendrijos vidaus maršrutams), kuris yra 1992 m. liepos mėn. patvirtinto vadinamojo oro transporto teisės aktų paketo dalis. Reglamente numatyta, kad oro linijos gali nustatyti savo kainas, tačiau, siekiant išvengti per didelių ar per mažų kainų (dempingo), numatomos apsauginės išlygos.

4. Laiko tarpsnių paskirstymas

Per paskutinį dešimtmetį nuolat vykstant oro transporto plėtrai padidėjo oro uostų pajėgumų poreikis. 1993 m. sausio 18 d. Reglamentas (EEB) Nr. 95/93 buvo pirmas žingsnis nustatant nediskriminacines kilimo ir tūpimo laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose taisykles. Kadangi procedūra nebuvo pakankamai aiškiai reglamentuota ir valstybėse narėse taikoma nevienodai, ją reikėjo pakeisti. Naujajame 2004 m. balandžio 21 d. Reglamente (EB) Nr. 793/2004 pirmiausia buvo siekiama apibrėžti laiko tarpsnį kaip naudojimo teisę. Pagal šį reglamentą laiko tarpsnis yra teisė konkrečiu laiku ir konkrečiomis dienomis naudotis oro uosto infrastruktūra kilimo ir tūpimo tikslais neturint nuosavybės teisės. Už laiko tarpsnių paskirstymą atsakingas oro uosto paskirtas koordinatorius. Viena vertus, šiuo reglamentu buvo atsižvelgta į jau veikiančių oro linijų interesus, antra vertus, palengvintas naujų konkurentų patekimas į rinką, nes 50 proc. laiko tarpsnių pirmiausia turi būti suteikiama jiems.

5. Oro uostų pajėgumai ir rinkliavos

2007 m. sausio mėn. oro uostų veiklą reglamentuojančių dokumentų rinkinyje Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl oro uosto rinkliavų, kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamente. Jame Komisija siūlo ne mažai privalomų oro uostų rinkliavų nustatymo principų (COM(2006) 820).

Taip pat oro uostų veiklą reglamentuojančių dokumentų rinkinyje Komisija pateikė komunikatą „Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos veiksmų planas“ (COM(2006) 819). Didžiausias dėmesys, be kita ko, komunikate skiriamas: a) geresniam jau esamų oro uostų pajėgumų naudojimui, b) papildančios sąveikos tarp oro ir geležinkelių transporto rėmimui, c) oro uostų aplinkos tausojimui, ypač turint mintyje triukšmą, ir d) ekonomiškų technologinių sprendimų kūrimui.

6. Prekyba taršos leidimais aviacijoje

Savo 2006 m. gruodžio 20 d. pasiūlyme (COM(2006) 818) Komisija ragino įtraukti aviacijos veiklą į prekybos taršos leidimais sistemą Bendrijoje. Prekybos taršos leidimais sistema veikia tokiu principu: įmonėms suteikiami sertifikatai, suteikiantys teisę išmesti tiksliai nustatytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jei įmonė tikslus pasiekia savomis priemonėmis, nepanaudotus sertifikatus ji gali parduoti rinkoje, o jei išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu leidžiama sertifikate, ji turi pirkti papildomų sertifikatų rinkoje. 2008 m. birželio mėn. Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba susitarė dėl kompromisinės direktyvos dėl aviacijos veiklos įtraukimą į Bendrijos prekybos taršos leidimais sistemą. Šioje direktyvoje numatoma, kad visos oro bendrovės, kurių orlaiviai kyla ir leidžiasi Europoje, nuo 2012 m. bus įtrauktos į prekybos taršos leidimais sistemą. Taip siekiama išvengti rinkos iškreipimo ir pagerinti oro transporto efektyvumą aplinkos požiūriu. Kitaip negu iki šiol, taršos leidimai bus paskirstomi ne pagal istoriškai nulemtus kriterijus, bet pagal vienodą europinį orientacinį dydį. Tai bus naudinga toms oro bendrovės, kurios jau dabar naudoja efektyvius orlaivius. Pirmuoju etapu (iki 2012 m.) dujų išmetimas, palyginti su 2004–2006 m., turėtų sumažėti 3 proc., antruoju etapu (nuo 2013 m. sausio 1 d.) – 5 proc.

B. Keleivių teisės

1. Užsakomų vietų perviršis, atsisakymas vežti, atidėjimai

Pirmosios bendros kompensavimo už atsisakymą vežti reguliariu oro transportu taisyklės buvo nustatytos 1991 m. vasario 4 d. Reglamente (EEB) Nr. 295/91. Kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketai buvo reglamentuojami pagal Direktyvą 90/314/EEB.

2005 m. vasario 17 d. įsigaliojo 2004 m. vasario 11 d. Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal šį reglamentą siekiama užtikrinti aukštesnį keleivių apsaugos lygį. Kadangi dėl atsisakymo vežti, skrydžių atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui keleiviai gali patirti didelių nepatogumų, jie turi teisę reikalauti kompensacijos. Atsisakymo vežti dėl užsakomų vietų perviršio arba skrydžio atšaukimo atveju keleiviai turi teisę atgauti už bilietus sumokėtą sumą, taip pat gali rinktis nemokamą skrydį į pirmąją išvykimo vietą, vėlesnį skrydį į galutinę paskirties vietą arba kompensaciją (didžiausia kompensacija – 600 eurų, jei skrydžio atstumas didesnis kaip 3 500 km). Be to, keleiviams turi būti siūloma maisto, gėrimų, ryšio priemonės ir, jei būtina, jie turi būti apgyvendinami viešbutyje. Atidėjimo atveju keleiviai turi teisę reikalauti kompensacijos, priklausančios nuo atidėjimo laiko.

2. Nesaugių oro linijų juodasis sąrašas

Taryba ir Europos Parlamentas 2005 m. gruodžio 14 d. Reglamentu (EB) Nr. 2111/2005 nustatė nesaugių oro linijų juodąjį sąrašą, taip sustiprindami keleivių teisę į informavimą. ES juodasis sąrašas atnaujinamas ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Į jį įtraukiamos oro linijos, kurios iš esmės pažeidžia saugos reikalavimus arba jeigu tampa aišku, kad jas prižiūrinčios institucijos nenori ar nesugeba įgyvendinti saugos normų ar prižiūrėti orlaivio. Į juodąjį sąrašą įtrauktoms oro linijoms draudžiama skraidyti visoje ES teritorijoje. Ateityje orlaiviui, kuriam uždrausta kilti ar tūpti vienoje valstybėje narėje, bus draudžiama skristi į kitą valstybę narę.

Bilieto pardavėjas privalo (neatsižvelgiant į tai, kaip bilietas užsakomas) informuoti keleivius apie oro linijų, kurių paslaugomis jie ruošiasi naudotis, tapatybę, kai tik ji nustatoma. Jei oro linijos, kuriose rezervuotas bilietas, įtraukiamos į juodąjį sąrašą po to, kai buvo užsakytas bilietas, keleiviai turi teisę į kompensaciją arba į tokį patį skrydį.

3. Ribotos judėsenos keleivių teisės

Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas 2006 m. liepos 5 d. Reglamentu (EB) Nr. 1107/2006 sutarė dėl ribotos judėsenos keleivių teisių. Pagrindiniai reglamento aspektai:

— visuose oro uostuose, kuriuose pervežamų keleivių skaičius didesnis negu 150 000, būtina įrengti nustatytas vietas, kuriose ribotos judėsenos asmenys gali paprašyti pagalbos; jiems negali būti atsisakyta leisti skristi, išskyrus kelis labai aiškiai apibrėžtus atvejus;

— oro uosto operatoriai atsakingi už šių paslaugų teikimą nemokamai; neįgalūs asmenys negali būti apmokestinami papildomais mokesčiais; pagalbos prašymas (pvz., padėti patekti į lėktuvą ar išeiti iš lėktuvo) atitinkamiems asmenims turi būti pateiktas likus bent 48 valandoms iki skrydžio;

— visos oro linijos (pagal jais besinaudojančių keleivių skaičių) privalo prisidėti prie šių paslaugų finansavimo.

4. Draudimo reikalavimai orlaivių naudotojams

2004 m. balandžio 21 d. Reglamento (EB) Nr. 785/2004 tikslas – suderinti būtiniausią oro transporto draudimo lygį. Reglamente nustatytos būtiniausios draudimo sumos vienam keleiviui ir bagažui. Taip pat nustatytas draudimo lygis trečiųjų šalių atsakomybės atžvilgiu. Šios taisyklės vienodai galioja Bendrijos ir trečiųjų šalių oro linijoms. Reglamentas taikomas žalai, atsiradusiai ant žemės ir ore. Draudimo įvykiai yra ne tik avarijos, bet ir karo veiksmai, lėktuvo užgrobimas, teroro aktai ir sabotažo veiksmai. Oro bendrovės kompetentingoms valstybių narių institucijoms privalo pateikti draudimo pažymėjimus.

EUROPOS PARLAMENTO VAIDMUO

Daugelyje pranešimų ir pareiškimų Europos Parlamentas pabrėžė bendros oro transporto politikos ir didesnės oro linijų konkurencijos svarbą. 2000 m. gegužės 4 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pareiškė, kad Europos oro transporto vidaus rinka teigiamai paveikė konkurenciją ir kad dabar keleiviai gali rinktis iš didelio skaičiaus skrydžių ir dažnai mažesnes kainas. Tačiau būtina neleisti, kad su liberalizavimu susijusią naudą sumažintų atidėjimai, užsakomų vietų perviršis ir pan. Dėl valstybės pagalbos – EP džiaugėsi, kad, kaip skelbia Komisija, baigiasi pereinamasis laikotarpis, kurio metu oro linijoms buvo teikiama valstybės parama, ir išreiškė nuomonę, kad valstybei priklausančios oro linijos turi veikti visiškai komercinėje aplinkoje.

Laiko tarpsnių paskirstymo klausimu EP toje pačioje rezoliucijoje pareiškė, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl atitinkamo reglamento persvarstymo. Vėlesnio teisėkūros proceso metu Europos Parlamentas iš esmės palaikė Komisijos pasiūlymą bei su galių suteikimu koordinatoriui ir jo nepriklausomumu bei naujų konkurentų patekimu į rinką susijusius pakeitimus, taip pat tai, kad nustatomos nuobaudos dėl netinkamo laiko tarpsnių naudojimo.

2005 m. Europos Parlamentas pasiekė, kad būtų nustatytas ES nesaugių oro linijų sąrašas. Pradiniame Komisijos pasiūlyme buvo planuojama nustatyti 25 skirtingus sąrašus, po vieną valstybei narei. Europos Parlamento spaudimu šiuo reglamentu buvo sustiprintos keleivių teisės į informavimą ir kompensavimą. Su ribotos judėsenos keleivių transportu susijusios teisėkūros proceso metu Europos Parlamentas pasiekė, kad akliems, silpnaregiams, kurtiems, silpnos klausos ir turintiems psichikos negalią žmonėms oro uostuose taip pat būtų teikiama pagalba.

Nils Danklefsen
2008 m. liepos mėn.