Kelių eismas: eismo ir saugumo taisyklės

TEISINIS PAGRINDAS

EB sutarties 71 straipsnis (Lisabonos sutartis: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis).

TIKSLAI

Tikslas – padidinti saugumą keliuose ir taip prisidėti prie ilgalaikio judumo. ES vis dar kiekvienais metais įvyksta 1,3 mln. avarijų, kuriose žūsta daugiau kaip 40 000 ir sužeidžiama 1,7 mln. žmonių. Sąvoka „saugumas“ vartojama dviem skirtingais aspektais: viena vertus, ji siejama su eismo dalyviais ir vežamais asmenimis (keleiviais ir personalu), antra vertus, su kroviniais bei asmenimis ir vietomis, kuriems kyla grėsmė vežant pavojingus krovinius.

LAIMĖJIMAI

1. Bendroji informacija

2003 m. birželio mėn. Komisija paskelbė „Europos kelių eismo saugumo veiksmų programą 2003–2010 m.“ Jau 1993 ir 1997 m. Komisija buvo pateikusi kelių eismo saugumo veiksmų programas. Naujojoje veiksmų programoje patvirtintas 2001 m. baltojoje knygoje dėl transporto politikos suformuluotas tikslas iki 2010 m. perpus sumažinti žuvusiųjų ES keliuose skaičių. Veiksmų programoje numatytas priemonių paketas įvairiose su kelių eismo saugumu susijusiose srityse. Be kitų, numatoma imtis šių priemonių:

— gerinti eismo dalyvių elgesį nuolat vykdant akcijas, skirtas kovai su pavojingu važiavimu, vykdant griežtesnę kontrolę, suderinant sankcijas ir rodant gerosios patirties pavyzdžius;

— gerinti techninę transporto priemonių saugos įrangą, be kita ko, nustatant pareigą segtis saugos diržus autobusuose, suvienodinant vaikų sėdynių tvirtinimo sistemas, gerinant transporto priemonių apsaugos nuo atsitrenkimo sistemas, naudojant modernias ryšių ir informacines technologijas („eSafety“), skirtas eismo valdymo ir informavimo sistemoms bei automatiniams avariniams signalams įvykus avarijai tobulinti;

— gerinti techninę kelių eismo infrastruktūros saugos įrangą.

2006 m. vasario mėn. Komisija paskelbė Komunikatą „Europos kelių eismo saugumo veiksmų programa. Laikotarpio vidurio ataskaita“ (COM(2006) 74). Iš šio komunikato matyti, kad, nepaisant sumažėjusio žuvusiųjų keliuose skaičiaus, ES dar turi dėti daug pastangų siekdama pagrindinio veiksmų programos tikslo – iki 2010 m. žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti perpus.

2. Techninė transporto priemonių būklė

Su technine transporto priemonių būkle susijusių nacionalinių teisės aktai labiausiai derinami:

— techninės automobilių priežiūros klausimu (1976 m. gruodžio 29 d. Direktyva 77/143/EEB, dar kartą pakeista);

— privalomo saugos diržų naudojimo mažiau kaip 3,5 tonos sveriančiose transporto priemonėse klausimu (1991 m. gruodžio 16 d. Direktyva 91/671/EEB). Šią direktyvą pakeitė 2003 m. balandžio 8 d. Direktyva 2003/20/EB, joje numatyta, kad vaikai turi būti pritvirtinti tinkama vaiko tvirtinimo sistema. Taip pat direktyvoje nustatyta, kad saugos diržus reikia segtis visose transporto priemonėse, kuriose jie yra, pavyzdžiui, autobusuose;

— privalomo greičio ribotuvų įrengimo automobiliuose, sveriančiuose daugiau kaip 3,5 tonos, klausimu, kaip numatyta 1992 m. vasario 10 d. Direktyvoje 92/6/EEB. 2000 m. birželio 6 d. Direktyvoje 2000/30/EB nustatyta komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose galimybė. 2002 m. lapkričio 5 d. Direktyvoje 2002/85/EB nustatyta pareiga naudoti greičio ribotuvus visose transporto priemonėse, sveriančiose daugiau kaip 3,5 tonos;

— 2003 m. lapkričio 17 d. Direktyvoje 2003/102/EB dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos prieš ir susidūrus su motorine transporto priemone, kurioje numatyta, kad nuo 2005 m. naujoms transporto priemonėms turi būti naudojamos mažiau pavojingos priekio konstrukcijos. Pagal 2005 m. spalio 26 d. Direktyvą 2005/66/EB dėl priekinės apsaugos sistemų naudojimo motorinėse transporto priemonėse siekiama geriau apsaugoti eismo dalyvius susidūrus su transporto priemone, kurioje įrengtas metalinis lankas. 2008 m. viduryje Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas susitarė priimti dar vieną reglamentą, pagal kurį bus siekiama labiau apsaugoti dviratininkus ir pėsčiuosius (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). Be pasyvių saugumo požymių, pavyzdžiui, geresnės transporto priemonių priekinės konstrukcijos, naujajame reglamente numatytos pagalbinių stabdymo sistemų įrengimo taisyklės;

— 2003 m. lapkričio 10 d. Direktyvoje 2003/97/EB, kurioje numatyta, kad visuose nuo 2007 m. sausio 1 d. ES leidžiamuose eksploatuoti sunkvežimiuose turi būti įrengti papildomi galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai prastai matomam kelio ruožui. 2007 m. liepos 11 d. Direktyvoje 2007/38/EB numatyta, kad šie veidrodžiai turi būti papildomai įrengti daugelyje jau leidžiamų eksploatuoti sunkvežimių.

3. Pavojingų krovinių vežimas

1994 m. lapkričio 21 d. Direktyvoje 94/55/EB numatyta, kad Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) tarptautiniam vežimui numatytos taisyklės taikomos ir nacionaliniam eismui. 1995 m. spalio 6 d. Direktyvoje 95/50/EB nustatytos vienodos tikrinimo procedūros. Direktyvą 95/50/EB pakeitė 2001 m. gegužės 7 d. Direktyva 2001/26/EB, kurioje numatytos vienodos tikrinimo procedūros vežant pavojingus krovinius keliais.

1996 m. birželio 3 d. Direktyva 96/35/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių skyrimo ir jų profesinės kvalifikacijos kiekviena atitinkama įmonė įpareigojama paskirti vieną ar kelis saugos instruktorius. Šie privalo įrodyti savo atitinkamą profesinę kvalifikaciją ir prižiūrėti, kaip laikomasi taisyklių.

2006 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl esamų teisės aktų atnaujinimo ir suderinimo (COM(2006) 852).

4. „eSafety“

2003 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikate „Informacijos ir komunikacijos technologijos saugiems ir pažangiems automobiliams“ (COM(2003) 542) Komisija išreiškia ketinimą remti modernių saugos sistemų, kurios paremtos informacijos ir komunikacijos technologijomis, plėtrą ir platų taikymą. Dėl to imtasi vadinamosios „eSafety“ iniciatyvos. Pažangiomis transporto priemonės saugos sistemomis laikomi, be kitų, automatiniai greičio pritaikymo įtaisai, kelio juostos laikymosi įrenginiai, susidūrimo įspėjamieji prietaisai arba automatinės pagalbos iškvietimo sistemos avarijos atveju („eCall“).

5. Kelių infrastruktūros saugumas

2004 m. balandžio 29 d. Direktyvoje 2004/54/EB nustatyti transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausi saugos reikalavimai. Šios normos susijusios su tunelių organizaciniais, techniniais ir eksploataciniais aspektais. Šios direktyvos tikslas – visiems eksploatuojamiems, statomiems ar projektuojamiems tuneliams, ilgesniems kaip 500 m, taikyti naujas ir suderintas saugos taisykles.

2008 m. viduryje Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas sutarė priimti Direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). Pagal direktyvą valstybės narės įpareigojamos įvertinti kelių statybos projektų poveikį kelių saugumui ir atlikti saugumo auditą. Naujojoje direktyvoje taip pat numatytos nuostatos dėl tinklo saugumo valdymo ir kelių saugumo patikrinimo. Be to, direktyvoje išvardijamos įvairios priemonės, kurias taikant ruožai bus saugesni.

6. Kitos nuostatos

Komisija sukūrė kelių avarijų duomenų banką (CARE), kuriuo naudojantis galima palyginti aplinkybes, kuriomis įvyko avarija, ir lengviau skleisti informaciją bei sprendimo būdus.

2001 m. sausio 17 d. Rekomendacijoje 2001/115/EB valstybėms narėms dėl didžiausios leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje Komisija pasiūlė didžiausią leistiną vertę – 0,5 mg/ml automobilių vairuotojams ir 0,2 mg/ml sunkvežimių vairuotojams.

Rekomendacijoje 2004/345/EB valstybėms narėms Komisija siūlo veikimo būdus, leidžiančius kontroliuoti, kaip laikomasi taisyklių dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, leidžiamo greičio viršijimo ir važiavimo neprisisegus saugos diržu.

EUROPOS PARLAMENTO VAIDMUO

Europos Parlamentas daugelyje savo rezoliucijų pabrėžė kelių eismo saugumo svarbą Bendrijoje. Be kitų, savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliucijoje jis išsakė nuomonę dėl naujausios Komisijos veiksmų programos, remdamas Komisiją dėl šios programos krypties ir ragindamas inicijuoti kelių eismo saugumo kampaniją Europos mastu, labiau suvienodinti kelio ženklus ir labiau naudoti naujas technologijas, pavyzdžiui, a) prietaisus, primenančius, kad reikia užsisegti saugos diržą, b) pažangias tvirtinimo sistemas, c) elektronines greičio ribojimo sistemas, d) alkotesterius-užraktus (angl. Alcolock) ir e) automatinę pagalbos iškvietimo sistemą („eCall“), kurią nuo 2009 m. numatyta įrengti naujuose automobiliuose.

EP taip pat paragino Komisiją pasiūlyti teisinių priemonių dėl didžiausios leistinos alkoholio koncentracijos (pagal EP rekomendacijas: 0,5 mg/ml suaugusiesiems ir 0,2 mg/ml neseniai įgijusiems vairuotojo pažymėjimą). Savo nuomonėje dėl šios programos laikotarpio vidurio peržiūros Europos Parlamentas 2007 m. sausio 18 d. vėl pateikė išsamų reikalavimų sąrašą.

Turėdamas įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus, Europos Parlamentas iš esmės parėmė Komisijos pasiūlymus, tačiau kartu prisidėjo prie įstatymų leidybos pateikdamas daugybę pasiūlymų dėl pakeitimų, pavyzdžiui, derantis dėl direktyvos dėl tunelių saugumo, Europos Parlamentui pavyko pasiekti savo tikslų dėl avarinių išėjimų, apšvietimo ir evakuacinių kelių. Be to, direktyvoje atsižvelgta ir į Parlamento reikalavimus labiau atsižvelgti į ribotos judėsenos žmonių poreikius konstruojant avarinius išėjimus.

Nils Danklefsen
2008 m. liepos mėn.