Sausumos transportas: teisės aktų suderinimas

teisinis pagrindas

*4.6.1.

tikslas

Norint vykdyti bendrą transporto politiką, pagal kurią būtų sudaromos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir užtikrinama paslaugų teikimo laisvė, reikia suderinti valstybių narių teisės aktus. Tai ypač susiję su mokesčiais (PVM, motorinių transporto priemonių mokestis, mineralinės alyvos mokestis), techniniais reikalavimais (didžiausi leistini matmenys ir svoris, saugos standartai), socialiniais teisės aktais ir kitokiomis valstybės intervencijos formoms, pavyzdžiui, paramos teikimu.

Geležinkelių transporto sistemoje ypatingą dėmesį reikia skirti techniniams reikalavimams. Sukurti teisiniu ir techniniu aspektais suderintą Europos geležinkelių transporto erdvę ir taip pagerinti geležinkelių konkuravimą su kitomis transporto rūšimis vis dar trukdo dideli tarp valstybių narių egzistuojantys techninių reikalavimų, saugos standartų, signalizavimo sistemų, vėžių pločio arba traukinių kontrolės skirtumai. Norint užtikrinti atskirų valstybių geležinkelių sistemų sąveiką būtina laipsniškai derinti šiuos techninius reikalavimus.

Beje, norint išvengti konkurencijos iškraipymo bei naujoms įmonėms palengvinti prieigą prie rinkos, taip pat gali reikėti suderinti ir skirtingą leidimų išdavimo tvarką ir su aplinkos arba vartotojų apsauga susijusias priemones.

rezultatai

A. Kelių eismas

1. Mokesčių suderinimas

a) Pridėtinės vertės mokestis ir akcizai

Kai iš esmės buvo susitarta dėl PVM surinkimo už transporto paslaugas tvarkos, Tarybai 1992 m. spalio 19 d. priėmus direktyvas 92/81/EEB ir 92/82/EEB, pradėti derinti degalų akcizus reglamentuojantys teisės aktai.

b) Su infrastruktūra susijusios išlaidos

1999 m. birželio 17 d. Direktyvoje 1999/62/EEB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra buvo nustatytos žemiausios ir didžiausios rinkliavų ir mokesčių už naudojimąsi automagistralėmis, greitkeliais, tiltais, tuneliais ir kalnų pervažomis ribos. Šią direktyvą iš dalies pakeitė 2006 m. gegužės 17 d. Direktyva 2006/38/EB („Direktyva dėl kelių infrastruktūros sąnaudų“ arba „Eurovinjetės“ direktyva). Be transporto rinkliavų derinimo visose valstybėse narėse ir vienodų metodų infrastruktūros išlaidoms apskaičiuoti, naujojoje direktyvoje teikiama didesnė reikšmė principui „teršėjas moka“ bei išorės sąnaudų internalizavimui. Direktyvoje numatytas geresnis mokesčių paskirstymas pagal aplinkos apsaugos standartus arba spūsčių susidarymo lygį, taip valstybėms narėms pateikiama priemonė eismui reguliuoti. Be to, siekiant sumažinti žalą aplinkai ir pagerinti blogą oro kokybę, taip pat norint paskatinti investuoti į labiau aplinką tausojančias transporto rūšis, pavyzdžiui, geležinkelius, tam tikruose regionuose leidžiama papildomai didinti rinkliavas. 2008 m. liepos 8 d. Komisija pateikė iniciatyvų paketą dėl ekologiško transporto (angl. „Greening Transport Package“) (COM(2008) 433). Taip Komisija įvykdė vieną Direktyvos dėl kelių infrastruktūros sąnaudų nuostatą, pagal kurią praėjus dvejiems metams po direktyvos įsigaliojimo Komisija turi pateikti visuotinai pritaikomą, skaidrų ir aiškų visų išorės sąnaudų įvertinimo modelį, įskaitant su aplinkos apsauga, triukšmu, eismo spūstimis ir sveikatos apsauga susijusias sąnaudas. Remiantis šiuo modeliu ateityje bus apskaičiuojami naudojimosi infrastruktūra mokesčiai ir parengta šio modelio laipsniško įgyvendinimo strategija visų rūšių transportui. Be strategijos dėl išorės sąnaudų internalizavimo (COM(2008) 435), skirtos visų rūšių transportui, ir be kitų iniciatyvų, Komisija kaip esminį punktą taip pat pateikė pasiūlymą iš dalies keisti Direktyvą dėl kelių infrastruktūros sąnaudų (COM(2008) 436). Pasiūlyme numatoma parengti sistemą, kuria naudodamosi valstybės narės galėtų apskaičiuoti ir keisti rinkliavas, atsižvelgdamos į eismo sukeltą oro ir triukšmo taršą bei eismo intensyvumą.

2. Techninių teisės aktų suderinimas

a) Didžiausi leistini matmenys ir svoriai

1996 m. liepos 25 d. Direktyva 96/53/EB, nustatanti didžiausius leistinus matmenis bei didžiausią leistiną svorį, reglamentuoja esminį transporto įmonių konkurencijos sąlygų klausimą. Šią direktyvą papildo 1997 m. liepos 22 d. Direktyva 97/27/EB dėl tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų masės ir matmenų. 2002 m. vasario 18 d. priėmus Direktyvą 2002/7/EB, iš dalies pakeitusią Direktyvą 96/53/EB, Europos Sąjungoje derinami didžiausi leistini autobusų matmenys.

b) Techninė apžiūra

1996 m. gruodžio 20 d. Direktyva 96/96/EB siekiama suderinti Bendrijos teisės aktus, susijusius su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų technine apžiūra. Direktyvoje numatyta privaloma ir reguliari apžiūra tų transporto priemonių, kurios skirtos asmenims arba kroviniams vežti. Pagal teisės aktą taip pat reglamentuojami ir išlakų (išmetamųjų dujų) tikrinimai bei tų transportų priemonių, kurioms tokie patikrinimai ir patikros privalomi, greičio ribotuvų patikros. Siekiant išaiškinti tam tikrus pažeidimus, kurie kasmetinių patikrų metu gali būti sąmoningai nuslepiami, 2000 m. birželio 6 d. Direktyvoje 2000/30/EB numatyta keliuose pradėti vykdyti technines patikras iš anksto nepranešus.

3. Administracinis teisės aktų suderinimas

a) Transporto priemonės vairuotojo teisiniai įsipareigojimai

Pagal 1991 m. birželio 29 d. Direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų, pagal kurią suvienodinama vairuotojų pažymėjimų forma ir transporto priemonių kategorijos, pradėtas taikyti abipusio pripažinimo principas ir nustatyti pagrindiniai reikalavimai dėl sveikatos ir profesinės kompetencijos. 1996 m. liepos 23 d. Direktyvoje 96/47/EB nustatyta alternatyvi, į kreditinę kortelę panaši vairuotojų pažymėjimų forma. Pagal naują Direktyvos dėl vairuotojų pažymėjimo redakciją, 2006 m. gruodžio 20 d. Direktyvoje 2006/126/EB nustatyta, kad nuo 2013 m. tokia į kreditinę kortelę panaši vairuotojo pažymėjimo forma bus privaloma visiems Bendrijos vairuotojo pažymėjimams. Be to, vėliausiai per 26 metus po šios direktyvos įsigaliojimo visi apyvartoje jau esantys vairuotojo pažymėjimai turės būti tokios pat formos kaip nauja plastikinė kortelė. Šiuo metu visoje ES galioja apie 110 skirtingų vairuotojo pažymėjimo pavyzdžių. Suderinus teisės aktus bus išvengta skaidrumo problemų, su kuriomis susiduria piliečiai, valstybės pareigūnai ir už vairuotojų pažymėjimų administravimą atsakingos žinybos, taip pat bus užtikrinta didesnė vairuotojo pažymėjimo apsauga nuo klastojimo. Direktyva taip pat reglamentuojamos priemonės, kurios padeda kovoti su plačiai paplitusiu reiškiniu „vairuotojo pažymėjimo turizmas“. Direktyvoje nustatyta, kad vienas asmuo gali turėti tik vieną vairuotojo pažymėjimą ir kad pareiškėjui turi būti atsisakyta išduoti vairuotojo pažymėjimą, jei jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas apribotas, sustabdytas arba pažymėjimas atimtas kitoje valstybėje narėje.

Pagal 2002 m. kovo 1 d. Reglamentą (EB) Nr. 484/2002 pradėtas naudoti vienodo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas. Pažymėjime patvirtinama, kad tarptautinio krovinių vežimo srityje dirbantis transporto priemonės vairuotojas dirba pagal tos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kurioje registruota transporto įmonė. Toks vairuotojo pažymėjimas turi padėti kovoti su socialiniu dempingu ir konkurencijos iškraipymu.

Be to, 2003 m. liepos 15 d. Direktyvoje 2003/59/EB nustatyti būtiniausi pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo standartai tam tikrų kelių transporto priemonių, kuriomis vežami kroviniai arba keleiviai, vairuotojams. Tai turėtų padėti vairuotojams prisitaikyti prie besikeičiančių jų darbo sąlygų.

b) Transporto priemonių registracijos liudijimas

Pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 1999/37/EB suvienodinti transporto priemonių registracijos dokumentai, taigi supaprastinta transporto priemonės savininko nustatymo procedūra bei vienos valstybės narės gyventojo transporto priemonės perleidimas kitos valstybės narės gyventojui. Pagal 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos reglamentą Nr. 2411/98 dėl valstybių narių, kuriose yra registruotos transporto priemonės, skiriamųjų ženklų pripažinimo, transporto priemonės valstybiniame numeryje privalo būti pavaizduota Europos vėliava bei registracijos valstybės narės skiriamasis tarptautinis ženklas.

4. Socialinių teisės aktų suderinimas

a) Darbo trukmė

1993 m. lapkričio 23 d. Direktyvoje 93/104/EB dėl darbo laiko organizavimo nereglamentuota transporto sritis. 2002 m. kovo 11 d. Direktyvoje 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, siekiama nustatyti būtiniausius darbo laiko organizavimo reikalavimus, kurie turėtų padėti pagerinti transporto priemonių vairuotojų sveikatą ir saugumą. Pagal direktyvos nuostatas vidutinė savaitinė darbo trukmė yra 48 valandos, bet trukmę galima pailginti iki 60 valandų, jei per keturis mėnesius neviršijamas nustatytas 48 valandų savaitės vidurkis.

b) Vairavimo trukmė

Vairavimo trukmė reglamentuota 1985 m. gruodžio 20 d. Reglamente (EEB) Nr. 3820/85. Reglamente nustatyta ilgiausia leistina nepertraukiamo vairavimo trukmė, poilsio trukmė ir savaitinė vairavimo trukmė. Šį reglamentą pakeitė 2006 m. kovo 15 d. Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kuriuo pakeistos profesionalių vairuotojų vairavimo ir poilsio trukmės nuostatos. Nustatytos dažnesnės poilsiui skirtos pertraukos, sumažinta išimčių ir patobulinta bei supaprastinta kontrolės bei sankcijų taikymo tvarka. Be to, šis reglamentas iš dalies pakeitė 1985 m. gruodžio 20 d. Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85; jį taikant bus galima galutinai įdiegti skaitmeninių tachografų sistemą ir ateityje lengviau aptikti pažeidimus.

Siekiant užtikrinti, kad laikomasi minėtųjų reglamentų nuostatų, pagal 2006 m. kovo 15 d. Direktyvą 2006/22/EB kaip pagalbinė priemonė apibrėžti būtiniausi valstybių narių vykdomų patikrinimų reikalavimai ir mažiausias tokių patikrinimų skaičius.

c) Naudotojai

Taryba priėmė 1998 m. birželio 4 d. Rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių. Nuo 1999 m. sausio 1 d. tokia automobilių statymo kortelė jos turėtojams leidžia naudotis neįgaliesiems skirtomis automobilių statymo vietomis visoje Bendrijoje.

B.Geležinkelių transportas

1. Techninių teisės aktų suderinimas

a) Geležinkelių sistemų sąveika

Priėmusi 1996 m. liepos 23 d. Direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir 2001 m. kovo 19 d. Direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos ES pradėjo procesą, kurio tikslas sudaryti galimybes valstybėse narėse sklandžiai naudotis įvairiomis geležinkelių sistemomis ir netrukdomai bei saugiai geležinkeliais pervažiuoti iš vienos valstybės narės į kitą. Taikant šias direktyvas jau parengta keletas techninių sprendimų (vadinamosios techninės sąveikos specifikacijos, TSS). Visų pirma sprendimai priimti dėl tokių svarbiausių aspektų kaip antai traukinių kontrolė ir valdymas, signalizavimas, telematikos priemonės krovinių vežimui, tarptautinio transporto keliamas triukšmas ir šiame sektoriuje dirbančio personalo kvalifikacija.

Abi direktyvas iš dalies pakeitė ir prie naujausių reikalavimų priderino 2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/50/EB. Siekiant įvykdyti reikalavimus, keliamus norint 2007 m. visiškai atverti geležinkelių sistemas krovinių vežimo paslaugoms, kartu išplėsta Direktyvos dėl paprastųjų geležinkelių sistemų visame Europos geležinkelių tinkle taikymo sritis. Direktyva 2008/57/EB apima Direktyvą dėl transeuropinių greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (Direktyva 96/48/EB) ir Direktyvą dėl paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (Direktyva 2001/16/EB). Direktyvos esmė yra abipusio pripažinimo principas. Jei vienoje valstybėje narėje transporto priemonė jau pradėta eksploatuoti, kitos valstybės narės nacionaliniais teisės aktais gali remtis tik siekdamos iškelti papildomų reikalavimų ir nustatyti kitas patikras, jei tai neišvengiama norint patikrinti arba užtikrinti techninį transporto priemonės suderinamumą su atitinkamu tinklu. Nacionalinės įstaigos gali atsisakyti išduoti leidimą eksploatacijai tik tada, jei įrodoma, kad kyla esminis pavojus saugumui. 2005 m. kovo mėn. geležinkelių sektoriaus atstovai ir Komisija pasirašė ketinimų protokolą dėl Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. European Rail Traffic Management System, ERTMS) įdiegimo. Pradėjus veikti ERTMS, bus suvienodintos signalizavimo sistemos Europoje ir įdiegta vienoda automatinė greičio kontrolės sistema, sukurta atsižvelgiant į naujausius telekomunikacijų technologijų srities laimėjimus. Visuotinę ERTMS sistemą įdiegti numatoma per 10–12 metų.

b) Europos geležinkelių agentūra

Siekiant padėti Komisijai ir valstybėms narėms tobulinti Europos geležinkelių sistemos sąveiką bei saugumą ir taikant antrąjį geležinkelių paketą 2004 m. gegužės 1 d. Reglamentu (EB) Nr. 881/2004 Prancūzijoje, Valansjene ir Lilyje įsteigta Europos geležinkelių agentūra. Pagrindinė agentūros užduotis yra laipsniškas techninių specifikacijų (TSS) derinimas, registravimas bei kontrolė ir bendrų saugumo tikslų Europos geležinkeliams parengimas. Pati agentūra neturi sprendžiamosios galios, bet ji, padedama ekspertų grupių, Komisijai rengia sprendimų projektus. Pasiūlymą praplėsti agentūros įgaliojimus sąveikos srityje ((COM(2006) 785) šiuo metu svarsto Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas, kurie vykdo įstatymų leidybos procesą.

2. Socialinių teisės aktų suderinimas

2005 m. liepos 18 d. Direktyvoje 2005/47/EB nustatytos mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygos. Direktyva parengta atsižvelgiant į Europos geležinkelių transporto sektoriaus socialinių partnerių susitarimą.

Su trečiuoju geležinkelių paketu susijusios Direktyvos 2007/59/EB tikslas yra suderinti būtiniausius ES traukinių mašinistų kvalifikacijos bei sertifikavimo reikalavimus. Vienoje valstybėje narėje išduoti traukinių vairuotojo pažymėjimai turi būti pripažįstami kitose valstybėse narėse. Toks abipusis suvienodintos profesinės kompetencijos pripažinimas yra neišvengiamas žingsnis kuriant Europos geležinkelių tinklą. Direktyvoje nustatytos užduotys, kurias turi įgyvendinti valstybių narių atsakingos įstaigos, traukinių mašinistai ir kiti šio sektoriaus dalyviai, ypač geležinkelių įmonės, infrastruktūros valdytojai ir mokymo įstaigos.

Pagal šią direktyvą kiekvienas mašinistas turi turėti traukinių vairuotojo pažymėjimą, kuris rodo, kad mašinistas atitinka būtiniausias sąlygas, susijusias su tinkamumo medicininiu požiūriu reikalavimais, pagrindiniu išsilavinimu ir bendrais profesiniais įgūdžiais. Be to, mašinistas turi turėti kitus pažymėjimus, kurie įrodo, kad asmuo baigė specialius mokymus, kuriu metu buvo kalbama apie atitinkamus geležinkelių maršrutus, naudojamą įrangą ir kiekvienoje įmonėje galiojančias specialias eksploatacijos ir saugos taisykles.

3. Keleivių teisės

Kaip trečiojo geležinkelių paketo dalį Taryba ir Europos Parlamentas 2007 m. rudenį priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. Reglamente, be kitų dalykų, nustatytos kompensacijos už ilgai trunkančius vėlavimus, taip pat apibrėžta su keleiviais bei bagažu susijusi įmonių atsakomybė nelaimingų atsitikimų atveju. 2009 m. pabaigoje įsigaliojus šiam reglamentui, keleivis, jei traukinys vėluos daugiau kaip 60 minučių, turės teisę reikalauti 25 % dydžio bilieto kainos kompensacijos, ir jei traukinys vėluos daugiau kaip 120 minučių – 50 % bilieto kainos kompensacijos. Be to, geležinkelių įmonės pagal šį reglamentą įpareigojamos keleiviams teikti išsamią informaciją, pavyzdžiui, apie keleivių teises, tvarkaraščius, apie trumpiausios trukmės kelionę bei pigiausius bilietus, apie prieinamumą, prieinamumo sąlygas ir naudojimąsi įrenginiais, skirtais neįgaliems asmenims. Dar geležinkelių įmonės privalo taikyti nediskriminuojančias prieinamumo taisykles neįgaliems bei ribotos judėsenos asmenims. Tačiau reglamente numatytos išimtys, kurios, esant tam tikroms sąlygoms, galės būti taikomos nacionalinėms tolimojo susisiekimo paslaugoms bei miestų, priemiesčių ir regioniniam transportui.

4. Administracinės politikos teisės aktų suderinimas

a) Profesinės veiklos sąlygos (licencijos)

1995 m. birželio 19 d. Direktyvoje 95/18/EB numatyta, kad, norėdama pasinaudoti savo prieinamumo teise prie visų valstybių narių infrastruktūrų, geležinkelių įmonė turi turėti licenciją. Jei tenkinamos tam tikros bendros sąlygos (vežėjo reputacija, finansinis pajėgumas ir profesinė kvalifikacija), licenciją išduoda valstybė narė, kurioje įmonė registruota; licencija galioja visoje Bendrijos teritorijoje. Šią direktyvą iš dalies pakeitė 2001 m. vasario 26 d. Direktyva 2001/13/EB, kurioje praplėstos nuostatos dėl geležinkelių įmonėms išduodamų leidimų, išskyrus kelias išimtis visoms geležinkelių įmonėms. Be to, nustatyti leidimų išdavimui būtini saugos, ekonominiai bei finansinių sąlygų reikalavimai bei pati leidimų išdavimo tvarka.

europos parlamento vaidmuo

EP, remdamasis savo įstatymų leidžiamąja galia, iš esmės pritarė daugumai Komisijos pasiūlymų dėl suderinimo, bet kartu pabrėžė tam tikrus aspektus.

— 2005 m. vykstant teisėkūros procesui dėl Kelių infrastruktūros sąnaudų direktyvos Europos Parlamentas pateikė sėkmingą pasiūlymą praplėsti direktyvos taikymo sritį, į ją įtraukiant 3,5 t ir didesnės masės transporto priemones, taip pat tobulinti direktyvos aplinkosaugos priemones. Derybose su Ministrų Taryba Parlamentas pasiekė, kad į naują direktyvą būtų įtrauktas visų rūšių transporto išorės sąnaudų internalizavimo tvarkaraštis. Tai, kad Komisija pateikė naujų pasiūlymų dėl ekologiško transporto, daugiausia priklausė nuo Europos Parlamento spaudimo vykdyti aplinkos politiką.

— Socialinių teisės aktų klausimu Europos Parlamentas gerokai prisidėjo gerinant ir paprastinant vairavimo ir poilsio trukmės tvarką. Be to, Parlamentas pasiekė, kad būtų pagerinta vairavimo ir poilsio trukmės kontrolė. Toliau derybose dėl Darbo laiko direktyvos EP pasiekė, kad šios nuostatos būtų taikomos ne tik pastovų atlyginimą gaunantiems vairuotojams, bet nuo 2009 m. – ir savarankiškai dirbantiems vairuotojams, kurie sudaro 40 % visų vairuotojų.

— Kalbant apie geležinkelių keleivių teises, Europos Parlamentas pasiekė, kad būtų praplėsta reglamento taikymo sritis. Išskyrus minėtas išimtis, keleiviams suteikiamos aiškios teisės ir teisė gauti kompensaciją ne tik keliaujant tarptautinio geležinkelio tinklais, bet ir nacionalinėmis geležinkelių sistemomis.

— 2006 m. birželio 15 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas visiškai pritarė traukinių kontrolės, valdymo bei signalizavimo sistemos ERTMS/ETCS įdiegimui ir pateikė daug pasiūlymų dėl perėjimo prie šios sistemos bei jos finansavimo.

— 2007 m. liepos 12 d. rezoliucijoje dėl pirmojo geležinkelių paketo įgyvendinimo Europos Parlamentas pareikalavo tolesnio Direktyvos dėl kelių infrastruktūros sąnaudų pataisymo. Siekiant užtikrinti sąžiningą skirtingų rūšių transporto konkurenciją, Parlamento nuomone, reikia suvienodinti kelių transporto tarifus su važiavimo geležinkeliais kainų sistema, nustatyti, kad visuose Europos Sąjungos keliuose privalomos rinkliavos sunkvežimiams, kurių masė nuo 3,5 t, ir internalizuoti išorės sąnaudas.

Nils DANKLEFSEN
2008 m. liepos mėn.