Europos socialinis fondas

TEISINIS PAGRINDAS

EB sutarties 146–148, 158–159 ir 161–162 straipsniai.

TIKSLAI

Reglamente (EB) Nr. 1081/2006 nurodytas dvejopas Europos socialinio fondo vaidmuo: jis turėtų stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą gerindamas geros kokybės užimtumo galimybes visiems ir stengtis mažinti nacionalinio, regioninio ir vietos užimtumo skirtumus, kartu remdamas Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą.

LAIMĖJIMAI

A. Bendrosios aplinkybės

1. Ankstyvieji etapai

ESF buvo pirmasis struktūrinis fondas. Pereinamuoju laikotarpiu (iki 1970 m.) jis valstybėms narėms kompensuodavo 50 proc. išlaidų, susijusių su profesiniais mokymais bei persikėlimo pašalpomis, mokamomis ekonomikos restruktūrizavimo paveiktiems darbuotojams. Iš viso per šį laikotarpį jis suteikė paramą 2 milijonams žmonių.

1971 m. Tarybos sprendimu smarkiai sumažinti Fondo ištekliai ir pakoreguota sistema, finansavimą atgaline data pakeičiant naujomis taisyklėmis, reikalaujančiomis, kad valstybės narės paraiškas dėl paramos pateiktų iš anksto.

1983 m. nauja reforma (1983 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas 83/516/EEB) labiau sukoncentravo Fondo intervencines priemones, nukreipdama jas daugiausia kovai su jaunimo nedarbu ir į labiausiai atsilikusius regionus.

Pagal Suvestinį Europos aktą (1986) į EB sutartį įtraukus ekonominės ir socialinės sanglaudos Bendrijoje tikslą, buvo paruošta dirva kompleksinei reformai (1988 m. birželio 24 d. ir gruodžio 19 d. reglamentai), kurios tikslas iš esmės buvo įdiegti suderintą struktūrinių fondų programavimo ir naudojimo metodą. 1989–1993 m. laikotarpiu ESF bendru finansavimu buvo remiamos profesinio mokymo priemonės ir paramos įsidarbinimui bei savarankiškos darbo veiklos kūrimo priemonės visoje Bendrijoje, siekiant įveikti ilgalaikį nedarbą (3 tikslas) bei integruoti jaunimą į profesinį gyvenimą (4 tikslas). Tinkamuose paramai gauti regionuose Fondas taip pat galėjo bendrai finansuoti ir kitus sanglaudos politikos tikslus.

2. 1994–1999 m.

Mastrichto sutartimi ESF paramos sritis išplėsta taip, kad būtų sudarytos sąlygos „prisitaikyti prie pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių“, kaip nurodyta 146 straipsnyje.

Vėlesniu 1994–1999 m. programavimo laikotarpiu padvigubintos lėšos, skirtos ekonominei ir socialinei sanglaudai (141 milijardas ekiu); visoje Bendrijoje ESF ištekliai prisidėjo prie 3 tikslo (parama bedarbių, išgyvenančių ilgalaikį nedarbą, jaunų žmonių ir žmonių, patiriančių atskirtį darbo rinkoje, profesinei integracijai bei vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimui) bei 4 tikslo (pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių paveiktų darbuotojų mokymai bei rėmimas) realizavimo. Be to, Fondui skyrus paramą finansavimo reikalavimus atitinkančiuose regionuose pagal 1, 2 ir 5b tikslus, jo gali būti paprašyta remti užimtumo augimą bei stabilumą, smarkiai išplėsti žmogiškąjį potencialą moksliniuose tyrimuose ir, apsiribojant 1-ojo tikslo sritimis, padėti stiprinti švietimo ir mokymo sistemas arba prisidėti prie vystymosi vykdant valstybės tarnautojų mokymus.

Remiantis ankstesniu programavimo laikotarpiu įgyta bandomojo etapo patirtimi buvo patvirtintos Bendrijos iniciatyvos ir padidintas jų biudžetas (9 proc. visų Fondo lėšų). ESF bendrai finansavo dvi tokias programas, skirtas remti tarpvalstybinius inovacijų projektus: „Adapt“, kuri buvo skirta padėti darbdaviams ir darbuotojams numatyti pramonės permainas ir į jas reaguoti, ir „Employment“, kurią sudarančios 4 dalys skatino pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką („Horizon“ buvo skirta neįgaliesiems, „Now“ – moterims, „Youthstart“ – jauniems darbuotojams, „Integra“ – labiausiai socialiai nuskriaustiems asmenims).

3. 2000-2006 m.

Įgyvendinant 2000 m. darbotvarkę, bendra struktūrinių fondų sistema 2000–2006 m. programavimo laikotarpiui supaprastinta.

ESF pirmą kartą patikėta atsakomybė remti ir sanglaudos politiką, ir Europos užimtumo strategiją (*4.9.3), taigi jo intervencinių priemonių taikymo sritis buvo atitinkamai pertvarkyta:

— aktyvios darbo rinkos politikos plėtotė siekiant:

— įveikti nedarbą,

— užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui,

— palengvinti ilgalaikių bedarbių bei jaunų žmonių integraciją;

— lygių galimybių skatinimas, ypač kreipiant dėmesį į socialinę atskirtį patiriančius asmenis;

— švietimo ir mokymo, kaip visą gyvenimą trunkančio mokymosi proceso dalies, skatinimas ir gerinimas, taip didinant įsidarbinimo galimybes ir mobilumą;

— kvalifikuotos ir nesunkiai prisitaikančios darbo jėgos, inovacijų bei darbo organizavimo lankstumo skatinimas, verslumo ir darbo vietų kūrimo plėtra bei žmogiškojo potencialo moksliniuose tyrimuose ir technologijose didinimas;

— moterų galimybių įsidarbinti didinimas.

ESF, kuriam paskirta 60 milijardų EUR, yra pajėgus teikti paramą pagal kiekvieną iš trijų naujų sanglaudos politikos tikslų, taip pat ir ESF priskirtiną 3 tikslą (parama švietimo, mokymo bei užimtumo politikos bei sistemų pritaikymui ir modernizavimui tose srityse, kurioms nėra taikomas 1-asis tikslas).

Fondas turėtų daugiausia finansuoti paramą, kuri asmenims teikiama švietimo ir profesinio mokymo formomis, paramą darbuotojų reabilitacijai, įsidarbinimo galimybių didinimo priemones, paramos įsidarbinimui bei savarankiškos darbo veiklos kūrimo priemones bei paramą naujų užimtumo šaltinių plėtojimui; reikia numatyti Fondo bendrą finansavimą švietimo, mokymo ir užimtumo įstaigų bei sistemų stiprinimui remti, taip pat papildomoms priemonėms, kaip antai informavimas ir viešinimas.

EQUAL buvo vienintelė Bendrijos iniciatyva, kurią bendrai finansavo ESF 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu. Ji buvo skirta remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą skatinant naujus būdus, taikytinus kovojant su visomis diskriminacijos ir nelygybės formomis, pasireiškiančiomis darbo rinkoje.

B. Dabartinis programavimo laikotarpis

2007–2013 m. programavimo laikotarpiui Europos socialiniam fondui skirta bendra suma yra apie 76 milijardai EUR. Teisiniai dokumentai, nustatantys ESF intervencinių priemonių sistemą bei taikymo sritį, yra 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999.

2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendime dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių, t. y. pagrindiniame programavimo dokumente, kuriuo vadovaujasi valstybės narės, rengdamos savo nacionalinius strateginius gairių dokumentus bei veiklos programas, pabrėžiamas dvigubas ESF vaidmuo, primenant, kad užimtumo ir žmogiškųjų išteklių srityje Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių prioritetai atitinka prioritetus, numatytus Europos užimtumo strategijoje, papildytoje ES užimtumo rekomendacijomis, kuriose numatomi kiekvienai šaliai būdingi prioritetai.

Fondas bendrai finansuoja 7 nacionalines ar regionines veiklos programas, pateiktas valstybių narių ir patvirtintas Bendrijos sprendimu ir įgyvendinamas pagal konvergencijos tikslą ir konkurencingumo bei užimtumo tikslą.

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1081/2006, ESF gali prisidėti siekiant abiejų tikslų, valstybėse narėse remdamas veiklą pagal šiuos prioritetus:

a) didinti darbuotojų, įmonių ir verslininkų gebėjimą prisitaikyti;

b) gerinti darbo ieškančių žmonių ir neveiklių žmonių užimtumo galimybes, remiant aktyvias bei prevencines priemones ir sudarant palankias sąlygas darbo rinkoje dalyvauti moterims ir migrantams;

c) skatinti socialiai pažeidžiamų žmonių socialinę įtrauktį, ieškant būdų, kaip juos integruoti ir sugrąžinti į darbą, ir kovojant su diskriminacija darbe;

d) stiprinti žmogiškąjį kapitalą, remiant švietimo ir mokymo sistemų reformų rengimą ir diegimą ir aukštojo mokslo įstaigų bei mokslinių tyrimų centrų tinklų kūrimą;

e) skatinti partnerystę, susitarimus ir iniciatyvas kuriant atitinkamų suinteresuotų subjektų tinklus, siekiant susitelkti reformoms užimtumo ir integravimo į darbo rinką srityje.

Be to, vien pagal konvergencijos tikslą ESF taip pat gali bendrai finansuoti veiklą, skirtą:

a) plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, skatinant švietimo ir mokymo sistemų reformų įgyvendinimą, aktyvesnį dalyvavimą švietime ir mokyme visą gyvenimą ir plėtoti žmogiškąjį potencialą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

b) stiprinti viešojo administravimo ir prireikus socialinių partnerių bei nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus, siekiant patobulinti politikos ir programų kūrimą bei vykdymą atitinkamuose sektoriuose.

Remiantis naująja taisykle „viena programa – vienas fondas“, veiklos programa turi būti skirta tik vienam iš trijų tikslų ir finansuojama tik iš vieno fondo. Tačiau, siekiant lankstumo, ESF bei ERPF gali papildomai ir ribotai finansuoti veiklą, susijusią su kito fondo paramos sritimi (neviršijant 10 proc. Bendrijos kredito priemonių, skirtų kiekvienos veiklos programos pagrindiniams prioritetams).

ESF bendras finansavimas gali svyruoti nuo 50 iki 85 proc. visos intervencinės priemonės kainos. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas šiuo metu yra sudedamoji ESF veiklos dalis.

Programavimo priemonės pabaigoje 2008 m. gegužės mėn. ataskaitoje pateikta ESF asignavimų struktūra pagal naujų veiklos programų prioritetus buvo tokia (COM(2008) 301): apie 14 milijardų EUR skirta bendrovių ir darbuotojų gebėjimų numatyti ir valdyti pokyčius stiprinimui ir beveik 26 milijardai EUR bus investuoti į švietimo ir mokymo kokybės bei prieinamumo gerinimą; apie 19 milijardų EUR bus išleista pagalbai šalinant užimtumo kliūtis, ypač moterims, jaunimui, vyresniems ir žemesnės kvalifikacijos asmenims; paramai migrantams skirta 1,2 milijardo EUR suma. 10 milijardų EUR bus investuota teikiant paramą skurstantiems ir patiriantiems socialinę atskirtį, taip pat asmenims, kuriems sunku grįžti į darbo rinką. 2 milijardai EUR bus investuoti į viešojo administravimo ir paslaugų tobulinimą; maždaug 1,2 milijardo EUR skirta socialinių partnerių vaidmens stiprinimui konvergencijos regionuose ir dar 1 milijardas EUR bus panaudotas remiant įdarbinimo susitarimų rengimą ir tinklų kūrimo iniciatyvas; galiausiai, apie 3 milijardai EUR bendro finansavimo lėšų skirti programa EQUAL pagrįstoms tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvoms finansuoti.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, įprasta teisėkūros procedūra bus reikalinga priimant bendrąsias struktūriniams fondams taikytinas taisykles.

EUROPOS PARLAMENTO VAIDMUO

EP įtaka Europos socialiniam fondui laikui bėgant didėjo: nuo Mastrichto sutarties įsigaliojimo EP turi pritarti bendrosioms fondus reglamentuojančioms nuostatoms, o nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo ESF įgyvendinimo taisyklės tvirtinamos bendro sprendimo procedūra.

EP laikosi nuomonės, kad ESF yra svarbiausia Europos Sąjungos kovos su nedarbu priemonė. Todėl jis nuolat pasisakė už veiksmingą Fondo valdymą. EP dažnai kritikavo fondų painumą, nes bent jau praeityje jiems buvo numatyta per daug tikslų ir per daug iniciatyvų. Dėl šių veiksnių bei dėl sudėtingo valdymo paramos lėšų išmokėjimas naudos gavėjams dažnai komplikuodavosi ir vėluodavo.

Nors ir pritaręs Komisijos pateiktam reglamento dėl Europos socialinio fondo projektui 2005 m., Europos Parlamentas pabrėžė, jog negalima nepaisyti ESF socialinių įgaliojimų, ir pabrėžė fondo vaidmenį kovojant su vyrų ir moterų nelygybe, diskriminacija ir socialine atskirtimi. EP taip pat labai teigiamai įvertino Bendrijos iniciatyvos EQUAL vykdymo metu išmoktas pamokas partnerystės, inovacijų ir tikslinių grupių dalyvavimo klausimais ir išreiškė pageidavimą, kad novatoriškai bei tarpvalstybinei veiklai būtų skiriamas didesnis finansavimas. Europos Parlamentas paragino supaprastinti teisės aktus ir procedūras, siekiant pagerinti ESF intervencinių priemonių veiksmingumą ir kokybę. Pranešime taip pat pabrėžtas informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemonių, kurias įgyvendintų valstybės narės, poreikis kovojant su diskriminacija darbe ir visuomenėje.

Moira Andreanelli
2008 m. rugpjūčio mėn.