Europos miškininkystės strategija: pagrindas

Europos Sąjungoje, pagal miškų plotą užimančioje šeštąją vietą pasaulyje, yra įvairių miškų, gerai valdomų ir turinčių didelį ekonominį potencialą. Tačiau tai, kad sutartyse nenustatytas miškininkystės srities teisinis pagrindas, trukdo sukurti konkrečią Europos miškininkystės politiką. Europos miškininkystės strategijoje, kuri sukurta nepaisant to, kad nėra šios srities teisinio pagrindo, didžiausias dėmesys skiriamas tvariam valdymui ir įvairioms su kitomis Bendrijos politikos kryptimis susijusiomis priemonėmis, kaip antai kaimo plėtra, aplinkos apsauga, vystomasis bendradarbiavimas, įstatymų derinimas, statistika ir t. t.

MIŠKŲ SVARBA EUROPOS SĄJUNGOJE

Europos Sąjunga (ES) yra vienas svarbiausių miškininkystės sektoriaus dalyvių pasaulyje. 1995 m. į ES įstojus Švedijai, Suomijai ir Austrijai, jos miškų plotas padvigubėjo (pasiekė 113 mln. ha, iš jų 87 mln. ha sudaro produktyvūs miškai), o apželdinimo mišku lygis padidėjo nuo 21 iki 31 proc. Po 2004 m. plėtros ES-25 valstybių narių miškų plotas padidėjo 20 proc. ir viršijo 148 mln. ha, jei atsižvelgiama tik į produktyvius miškus, ir net 160 mln. ha, jei atsižvelgiama į miškus ir kitas miškingas vietoves. ES-25 pagal miškų plotą užima šeštąją vietą pasaulyje; šis plotas prilygsta Kinijai ar Indonezijai. 2007 m. į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai ES-27 valstybių narių miškų plotas padidėjo dar maždaug 10 mln. ha.

Paprasčiausias lapuočių (iš viso 55 proc.) ir spygliuočių (iš viso 45 proc.) pasiskirstymas rodo ekologinių sąlygų įvairovę ir kitimą priklausomai nuo platumos ir aukštumos. Europos Sąjungos plote nuo poliarinio rato iki Gajanos džiunglių egzistuoja dauguma pasaulio didžiųjų miškų ekosistemų (šiaurės, vidutinio klimato juostos, Alpių, Viduržemio jūros, subtropinė, tropinė ir kt.). Dėmesys natūralioms sąlygoms, žemės ūkio, gyvulių auginimo ir miškininkystės praktika, socialinis spaudimas, medynų struktūra ir miškų vieta natūralioje aplinkoje atspindi visuomenės įvairialypės prekių ir paslaugų paklausos pokyčius miškų atžvilgiu. Privačiosios nuosavybės (35 proc.) ir viešosios nuosavybės (65 proc.) atvejų įvairovė lemia tai, kad taikomi labai įvairūs miškų valdymo ir priežiūros būdai.

Valstybiniai miškai ES-15 valstybėse narėse užima daugiau kaip 1 000 ha, o privačių miškų vidutinis plotas yra 13 ha. Privačius miškus valdo daugiau kaip 15 mln. miškų savininkų, jie dažniausiai yra smulkūs savininkai, ne verslininkai, tvarkantys savo miškus pagal tvarumo principą. Grandinėje miškas–mediena–popierius dalyvauja 4,3 proc. pirminio ir 3,7 proc. antrinio sektoriaus darbuotojų, arba 2,5 proc. visų ES darbuotojų, t. y. panašiai kaip ir stambių pramonės šakų sektoriuose (chemijos, mechanikos inžinerijos, transporto ir t. t.). Šis sektorius suteikia apie 3,5 mln. darbo vietų, paprastai kaimo vietovėse, daug prisidedančių prie šių vietovių, kurios dažnai yra skurdžios ir pasižymi labai ribotomis ekonominio pasirinkimo galimybėmis, gyvybingumo išlaikymo. Grandinė miškas–mediena–popierius 2,2 proc. prisideda prie Europos BVP, o jos metinė apyvarta viršija 300 mlrd. EUR, nors, atsižvelgiant į didelę medienos perdirbimo pramonės atšakų įvairovę, skaičiai tikriausiai didesni.

Pastebima tendencija, kad miškų užimamas plotas ES teritorijoje didėja (o žemės ūkio paskirties plotai nuolat mažėja): kasmet šis plotas padidėja daugiau kaip 450 000 ha. Tai jau ne vieną dešimtmetį Europoje vykdomos apželdinimo mišku ir miškų atželdinimo politikos, taip pat neginčijamos europiečių praktinės patirties miškininkystės srityje rezultatas. Ši ES miškų gausa pasaulio mastu yra išimtis, nes miškai Žemėje bauginamai greitai nyksta (jų išnaikinama apie 15 mln. ha per metus); anksčiau miškų labiausiai mažėjo tropinėse juostose, o dabar jie sparčiai kertami ir šiaurinėse.

Europos Sąjungos 25 valstybės narės pagamina ir suvartoja 20–25 proc. pasaulyje pagaminamos ir suvartojamos medienos ir jos gaminių. ES taip pat yra antroji šalis pasaulyje (po Japonijos) pagal tropinės medienos suvartojimą. Paprastai ES prekyba mediena su kitomis pasaulio šalimis būdavo deficitinė, tačiau po paskutinės plėtros jos prekybos deficitas sumažėjo nuo 21 iki 7 mlrd. EUR.

ES yra ir svarbi tarptautinio bendradarbiavimo miškininkystės srityje dalyvė. Ji pasaulyje daugiausia prisideda prie vystomojo bendradarbiavimo miškininkystės sektoriuje (daugiau kaip 600 mln. EUR per metus) – savo įnašu į Europos fondus (Europos plėtros fondas, atitinkamos ES metinio biudžeto ir valstybių narių biudžetų eilutės); tai sudaro 40 proc. valstybės pagalbos tvaraus miškų valdymo vystymui. Be to, ji, turėdama 33 proc. balsų, sudaro didžiausią grupę Tarptautinėje tropinės medienos organizacijoje.

ES miškų paveldas apskritai yra nepažeistas ir atskleidžia kelių šimtmečių sudėtingų žmogaus ir gamtos ryšių istoriją. Daugiau kaip 85 proc. Europos miškų yra sutvarkyti, o 50 proc. iš jų – sertifikuoti. Daugiau kaip du trečdaliai Europos miškų priskirti prie pusiau natūralių, beveik 12 proc. jų laikomi saugomais miškais, miškuose yra 30 proc. programos Natura 2000 zonų. Garsios Europos miškininkystės mokyklos labai daug prisidėjo prie miškininkystės srities vadovų ir specialistų rengimo. Pastarieji savo ruožtu visame pasaulyje paskleidė miškų valdymo, kuris dabar apibūdinamas kaip „tvarus“, principus.

ES oficialiai dalyvauja pagal Strasbūro ir Helsinkio konferencijas Europos mastu vykdomuose veiksmuose siekiant tvaraus miškų valdymo. Ji taip pat yra (tiesiogiai ar tarpininkaujant valstybėms narėms) su aplinkos apsauga susijusių tarptautinių susitarimų – Jungtinių Tautų Miškų forumo, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir jos Kioto protokolo – šalis. 2002 m. gegužės 31 d. ES ratifikavo Kioto protokolą ir visos valstybės narės įsipareigojo siekti, kad būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Tuo tikslu ES sukūrė prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimais sistemą, pagal kurią tam tikruose sektoriuose privaloma apriboti jų išmetimą tam tikromis kvotomis (2003 m. spalio 13 d. Direktyva 2003/87/EB). Tačiau, nors dėl miškų iškirtimo pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama apie 20 proc. daugiau, šiuo metu pagal prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą į miškų sektorių neatsižvelgiama, taip pat nenumatytas joks mechanizmas, kuris leistų sudaryti palankias sąlygas anglies dioksido saugojimui miškų ekosistemose.

Komisija neseniai pasiūlė iš dalies keisti Direktyvą 2003/87/EB (2008 m. sausio 23 d., COM(2008) 16) siekiant reformuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą; tačiau ir šiame pasiūlyme miškų sektorius į minėtos direktyvos taikymo sritį neįtraukiamas. Galiausiai ES dalyvavo 2007 m. gruodžio 3–14 d. Balyje vykusioje JTBKKK šalių konferencijoje. Joje išsamiai aptartas klausimas dėl mechanizmo, kuris leistų suvienyti jėgas kovojant su miškų naikinimu ir siekiant tvaraus miškų valdymo, tačiau konsensuso nebuvo pasiekta.

TEISINIS PAGRINDAS

Miškams pritaikyto teisinio pagrindo nebuvimas Romos sutartyje (mediena ir medienos produktai (išskyrus kamštieną) Sutarties II priede pateiktame produktų sąraše neminimi) buvo svarbiausia kliūtis bendrai miškininkystės politikai sukurti, kitaip nei žemės ūkio (bendroji žemės ūkio politika) ar žuvininkystės (bendroji žuvininkystės politika) atvejais.

Tai nesutrukdė Europos bendrijai labai aktyviai veikti miškininkystės sektoriuje. Vis dėlto įvairios Bendrijos priemonės, įgyvendintos šio sektoriaus naudai nuo 1957 m., rėmėsi kitų politikos krypčių, pavyzdžiui, bendrosios žemės ūkio, regionų, pramonės, aplinkos apsaugos, vystomojo bendradarbiavimo, prekybos, įstatymų derinimo ir t. t. politikos teisiniu pagrindu. Kalbama apie šias EB sutarties nuostatas:

— dėl Bendrijos miškų:

— 37, 158–162 ir 174 straipsniai;

— dėl tropinių miškų:

— dėl bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis, taip pat su asocijuotosiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis – 310 straipsnis,

— dėl Bendrijos dalyvavimo tarptautiniame susitarime dėl tropinių miškų – 133 straipsnis.

EUROPOS PARLAMENTO VAIDMUO

Europos Parlamentas (EP) ne kartą mėgino ištaisyti šį trūkumą, pirmiausia 1993 m., kai pradėtas įgyvendinti projektas Eurofor, kuriam pasibaigus buvo paskelbtas tyrimas „Europa ir miškai“. Šis tyrimas paskatino imtis pirmosios EP teisėkūros iniciatyvos pagal Mastrichto sutarties 138b straipsnį (pataisytas D. Thomas pranešimas, dėl kurio balsuota per 1997 m. sausio mėn. plenarinį posėdį Strasbūre). Atsižvelgusi į šią EP iniciatyvą Komisija 1998 m. pateikė ataskaitą, o Taryba 1998 m. pabaigoje priėmė 1998 m. gruodžio 15 d. Rezoliuciją 1999/C 56/01 dėl Europos miškininkystės strategijos (OL C 56, 1999 2 26, p. 1).

EP rezoliucijoje numatyta galimybė Parlamente sukurti Miškų reikalų pakomisę, taip pat nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai per penkerius metus turi pateikti Europos miškininkystės strategijos įgyvendinimo ataskaitą. 2003 m. gruodžio 3 d. Komisija, siekdama parengti šią ataskaitą, pateikė orientacinį dokumentą ir klausimyną, o 2004 m. rugpjūčio 13 d. šiuo klausimu pradėjo konsultacijas su profesinėmis organizacijomis ir kitais miškininkystės sektoriaus dalyviais.

2005 m. kovo 1 d. Komisija pateikė ataskaitą apie miškininkystės strategijos įgyvendinimą (COM(2005) 84 galutinis) kartu su Komisijos tarnybų darbo dokumentu (SEC(2005) 333), kuriame išsamiai aprašomos 1999–2004 m. įgyvendintos priemonės ir iniciatyvos. Komisijos komunikate remiamasi 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos rezoliucijoje Nr. 1999/C 56/01 nustatytu teisiniu pagrindu ir pabrėžiama gero administravimo svarba siekiant apsaugoti ir tvariai valdyti miškus, būtinybė gerinti sektorių bendradarbiavimą bei miškininkystės politikos ir kitų politikos krypčių, kurios turi įtakos miškams ir miškininkystei, koordinavimą ir sąryšį. Be to, Komisijos tarnybų darbo dokumente nagrinėjama, kaip miškai ir miškininkystė prisideda siekiant įgyvendinti Lisabonoje nustatytus tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo tikslus, taip pat Geteborgo gamtos išteklių kiekybės ir kokybės išsaugojimo tikslus.

Savo komunikate Komisija pasiūlė 2006 m. sukurti ES tvaraus miškų valdymo veiksmų planą. 2005 m. gegužės 31 d. posėdyje Taryba pritarė Komisijos pasiūlymams, pirmiausia dėl būtinybės sukurti veiksmų planą, ir pabrėžė, kad šis planas turėtų suteikti pagrindą, galintį užtikrinti įvairių priemonių, kurių imtasi miškų labui, sąryšį ir būti koordinavimo įrankiu.

Komisijos ataskaitos įvertinimo tyrime pavadinimu „Europos miškininkystės strategijos perspektyvos“ (2005 m. liepos 4 d. dok. PE 355.366), 2005 m. liepos mėn. pateiktame Žemės ūkio komitetui, rekomenduojama aiškiau išdėstyti ir atnaujinti Europos miškininkystės strategijos teisinį pagrindą ir pateikiama 10 konkrečių pasiūlymų dėl to, kad Europa būtų tikrai miškinga. EP tyrime taip pat pažymima, kad Komisijos ataskaitoje nepakankamai išnagrinėti kai kurie aktualūs klausimai, pavyzdžiui, ES pietų valstybėse narėse kilę gaisrai ir nerimą keliantis tropinių miškų nykimas.

H. Kindermanno pranešime (dok. INI/2005/2054), dėl kurio balsuota per 2006 m. vasario 16 d. plenarinį posėdį Strasbūre, taip pat rekomenduojama, kad Taryba ir Komisija objektyviai išnagrinėtų galimybes ES sutartyse arba Europos Konstitucijos projekte sukurti miškams skirtą teisinį pagrindą ir siūlo 11 „strateginių elementų“, nustatytų remiantis tyrimo išvadomis.

L. M. Capoulas Santos pranešime (dok. INI/2005/2195) – taip pat žr. E. Estrela pranešimą (dok. INI/2005/2192) ir G. Galeotės pranešimą (dok. INI/2005/2193) dėl gaivalinių nelaimių (gaisrų, sausrų ir potvynių) – EP pabrėžia būtinybę priimti konkrečią Bendrijos miškų apsaugos programą, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas miško gaisrų prevencijai bei jų rizikos valdymui ir atsižvelgiama į valstybių narių miškų ypatybes. EP apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos miškininkystės strategijos įgyvendinimo nepabrėžiama gaisrų problema, nepažymima, kad tai – pagrindinis miškų naikinimo veiksnys. Parlamentas ragina, kad į Miškų valdymo veiksmų planą būtų įtrauktos nuostatos dėl Europos kovos su gaisrais fondo arba Europos miškų paveldo fondo įkūrimo; šis fondas turėtų remti veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti kalnų ir miškų, įtrauktų į tinklą Natura 2000, išsaugojimą ir atkūrimą.

Miškams skirtas veiksmų planas priimtas 2006 m. birželio 15 d. Šiame penkerių metų (2007–2011 m.) plane pateikta bendra vizija, principai, bendri ir konkretūs tikslai, pasiektini vykdant 18 pagrindinių veiksmų, kurie suskirstyti į 4 grupes ir kuriuos Komisija siūlo vykdyti kartu su valstybėmis narėmis. Šiame plane taip pat numatyti papildomi veiksmai, kuriuos gali atlikti valstybės narės pagal savo specifiką ir prioritetus, pasinaudodamos esamomis Bendrijos priemonėmis, nors gali prireikti imtis ir nacionalinių priemonių. Tačiau prie veiksmų plano nepridėta finansinė ataskaita, todėl miškininkystės sektoriaus specialistai jį sukritikavo, pavadindami „tuščiu“. 2007 m. miškininkystės plano įgyvendinimo pažangos ataskaitoje (Komisijos vidaus dokumente) konstatuojama tam tikra pažanga, kuri daugiausia susijusi su pradėtais tyrimais (pavyzdžiui, dėl miškų nykimo), konferencijomis (dėl medienos pramonės konkurencingumo) ir naujų darbo grupių sukūrimu. Tačiau pradėta glaudžiau bendradarbiauti su Pagalbiniu organu mokslinėms ir techninėms konsultacijoms, įsteigtu pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją.

Angel Angelidis
2008 m. birželio mėn.