Bendrosios žemės ūkio politikos reformos

TEISINIS PAGRINDAS

EB sutarties 32–38 straipsniai.

TIKSLAI

Sutartyje išdėstyti BŽŪP tikslai ir toliau visiškai galioja (*4.2.1.). Viena po kitos įvykdytos BŽŪP reformos leido pritaikyti priemones šiems tikslams sėkmingiau pasiekti. Paskutinių reformų, pradėtų vykdyti pagal „Darbotvarkę 2000“, metu, ypač 2003 m. atlikus tarpinio laikotarpio peržiūrą, BŽŪP priskirti keli nauji tikslai:

— didinti žemės ūkio konkurencingumą vis labiau jį pritaikant prie rinkos;

— gaminti saugius ir geros kokybės maisto produktus, atitinkančius visuomenės lūkesčius ir reikalavimus;

— stabilizuoti ūkininkų pajamas užtikrinant biudžeto išlaidų valdymą (*4.2.4.);

— išsaugoti tvarų žemės ūkio sektorių, įtraukiant tikslus, susijusius su aplinka ir teritorijomis;

— stiprinti kaimo plėtrą (*4.2.5.) užtikrinant sąlygas papildomų pajamų šaltinių ir darbo vietų žemės ūkyje sukūrimui bei prisidedant prie ekonominės ir socialinės Sąjungos sanglaudos;

— stiprinti ES derybų poziciją diskusijų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) metu (*4.2.7. ir *4.2.8.);

— supaprastinti administracines nuostatas dėl rinkų valdymo ir gamintojams skiriamų išmokų;

— naujųjų valstybių narių žemės ūkio sektorius įtraukti į bendrąją rinką.

PASIEKTI REZULTATAI

A. Pirmieji žingsniai: ne itin veiksminga kova su produkcijos pertekliumi

Nuo to laiko, kai 1962 m. buvo sukurta BŽŪP, jos tikslai užtikrinti maisto pakankamumą buvo pasiekti. Tuo metu, dėl palaikomųjų kainų, kurios buvo labai aukštos, palyginti su pasaulio rinkos kainomis, politikos ir neriboto pirkimo laidavimo, produkcijos perteklius nepaliaujamai didėjo. 9-ojo dešimtmečio pradžioje svarbiausias uždavinys buvo sustabdyti didėjantį atotrūkį tarp pasiūlos ir paklausos bei suvaldyti žemės ūkio išlaidų naštą, tenkančią Bendrijos biudžetui. Siekdama išspręsti šią problemą Komisija paskelbė žaliąją knygą (COM(85) 333). Joje buvo siūloma laikytis labiau suvaržytos kainų politikos, kuri leistų vidaus kainas priartinti prie pasaulinių kainų, įšaldyti išlaidas, kainas mažinti atsižvelgiant į susidariusį perteklių. Daugelyje rinkų įdiegtos pasiūlos kontrolės priemonės ir biudžeto „stabilizavimo priemonės“ (pirmiausia pieno kvotos, nustatytos 1984 m., po jų 1986 m. sekė bendros atsakomybės mokesčiai už javus, o 1987 m. ir 1988 m. nustatyti didžiausi garantuojami kiekiai (DGK), taikyti žoliniams augalams).

1988 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba Briuselyje nutarė imtis naujų priemonių, nes ankstesni veiksmai neleido sumažinti išlaidų ir pertekliaus. Imtasi šių svarbiausių priemonių: nustatyti 1988–1992 m. biudžetą, kurį vykdant žemės ūkio išlaidų augimas būtų mažinamas atsižvelgiant į BVP pokyčius, „biudžeto stabilizavimo“ priemones taikyti visuose sektoriuose (kainos ir pagalba mažinamos produkcijos kiekiui pasiekus iš anksto nustatytą ribą), savo noru atsisakyti dirbti ariamą žemę, skatinti plėsti gamybą ir pertvarkyti perteklines kultūras, tiesiogiai remti labiausiai dėl reformos priemonių nukentėjusių smulkiųjų ūkininkų pajamas.

B. 1992 m. reforma: didieji pokyčiai

Atsižvelgdama į nuolatinį produkcijos perteklių bei didelę naštą biudžetui, 1991 m. Komisija parengė du dokumentus (COM(91) 100 ir COM(91) 258), kuriuose aptariama BŽŪP ateitis. Be to, GATT grupės rezoliucija dėl aliejinių augalų (prieštaraujanti Europos interesams) ir tuo metu vykęs Urugvajaus derybų raundas (*4.2.7.) vertė pertvarkyti galiojančius rinkų mechanizmus. 1992 m. gegužės 21 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl siūlomos reformos. Vykdant šią reformą BŽŪP pakeista iš esmės – vietoj kainomis grindžiamos apsaugos sistemos imta taikyti kompensacinio pajamų rėmimo sistema. Nuo 1993 m. reforma palaipsniui įsigaliojo ir buvo taikoma tik kai kurių produktų sektoriuose: žolinių kultūrų (javų, aliejinių ir baltyminių augalų), jautienos ir, mažesniu mastu, avienos, ožkienos bei tabako. Tarybos sprendimai buvo pagrįsti trijų tipų priemonėmis:

— specialiosios priemonės, susijusios su augaline produkcija: žymus garantuotųjų javų kainų sumažinimas ir pradinių aliejinių bei baltyminių augalų kainų panaikinimas, atsiradusių pajamų nuostolių kompensavimas skiriant tiesioginę pagalbą už žolinių kultūrų hektarą; kadangi ši pagalba buvo apskaičiuojama ne pagal pagamintą kiekį, o pagal plotą, padaugintą iš nustatyto dydžio tarifo, ji priskirta PPO „mėlynajai dėžei“ (*4.2.7.); norėdami gauti šias išmokas ūkininkai, išskyrus smulkiuosius, privalėjo atsisakyti dirbti 15 proc. žemės;

— specialiosios priemonės, susijusios su gyvuline produkcija: žymus jautienos kainų sumažinimas, priemokos už kiekvieną galviją, skirtos prarastoms augintojų pajamoms kompensuoti, taip pat įtrauktos į PPO „mėlynąją dėžę“ (*4.2.7.); siekiant paskatinti ekstensyvią gyvulininkystę, išmokos už galvijus buvo mokamos atsižvelgiant į didžiausią galvijų skaičių viename pašarinių kultūrų ploto hektare;

— papildomąsias priemonės, papildančios su rinkomis susijusias priemones: galimybė vyresniems kaip 55 metų ūkininkams anksčiau išeiti į pensiją; agrarinė aplinkosaugos parama, skirta ūkininkams, įsipareigojusiems naudoti aplinką tausojančias technologijas, parama už žemės ūkiui skirtos žemės apželdinimą.

C. „Darbotvarkė 2000“: naujas 1992 m. reformos etapas

10-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai 1992 m. reforma jau buvo užbaigta, ES plėtros į Rytus perspektyva ėmė bauginti, nes manyta, kad naujoms valstybėms narėms pradėjus taikyti BŽŪP vėl atsiras perteklinės produkcijos, o išlaidos žemės ūkiui bus didžiulės. Tokiomis aplinkybėmis 1994 m. PPO Susitarimu dėl žemės ūkio (*4.2.7.) buvo sugriežtintos BŽŪP valdymo priemonės ir apribotos produkcijos perkėlimo bei subsidijuojamo eksporto galimybės. Be to, 2000–2006 m. Sąjungos finansinėje programoje biudžeto stabilizavimas patvirtintas kaip BŽŪP prioritetas.

Į tai atsižvelgusi Komisija pasiūlė papildomai sumažinus garantuotąsias kainas apriboti gamybos skatinimą (COM(97) 2000). Šias kainas priartinus prie pasaulinių kainų sumažėtų ir eksporto subsidijų lygis. Be to, į „Darbotvarkę 2000“ įtrauktos 1996 m. Korko konferencijos išvados, kuriomis pritarta būtinybei stiprinti kaimo plėtros politiką, kuri leistų ne tik daugiau žemės ūkio išlaidų skirti teritorijų planavimui, bet taip pat žemės ūkio veiklą suderinti su aplinkos apsauga, paskatinti žemės ūkio gamybą papildančią arba alternatyvią veiklą.

1997 m. Europos Vadovų Taryba Liuksemburge pareiškė, kad Europos žemės ūkis turi būti daugiafunkcis, tvarus, konkurencingas, pasiskirstęs visoje teritorijoje, ir nustatė strateginį reformos tikslą. Pasibaigus 1995 m. kovo 24–25 d. Berlyno Europos Vadovų Tarybai pasirašytas susitarimas, kuriame apibrėžti svarbiausi reformuojami dalykai:

— vidaus kainas pakartotinai suderinti su pasaulinėmis kainomis, jas iš dalies kompensuojant tiesiogine pagalba;

— skiriant paramą valstybėms suteikti galimybę savanoriškai laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų (ekologinių reikalavimų laikymasis) bei galimybę sumažinti paramą (moduliavimas), dalį skiriant kaimo plėtros priemonėms finansuoti;

— vykdant naująją kaimo plėtros politiką, nuo šiol vadinamą antruoju BŽŪP ramsčiu, stiprinti taikomas socialines ir struktūrines bei papildomąsias priemones, ypač agrarinę aplinkosaugos veiklą (*4.2.5.);

— parengti šešerių metų finansinę programą, sudarytą iš trijų dalių: BŽŪP pirmajam ramsčiui (rinkų politika ir parama) per metus skirti vidutiniškai 40,5 milijardų EUR; BŽŪP antrajam ramsčiui (naujoji kaimo plėtros politika) bei veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms finansuoti skirti 14 milijardų EUR; 250 milijonų kasmet skirti pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonėms (ISPA).

D. 2003 m. birželio reforma: link naujosios BŽŪP

1999 m. Berlyne įvykusiame aukščiausiojo susitikime penkiolika valstybių narių patvirtino „Darbotvarkę 2000“ ir paragino Komisiją 2002 m. atlikti laikotarpio vidurio analizę, kuri leistų įvertinti paskutinės BŽŪP reformos, turėjusios trukti nuo 2000 m. iki 2006 m., poveikį.

Ši laikotarpio vidurio analizė tapo ambicingiausia visų laikų BŽŪP reforma, iškėlusia keturis pagrindinius tikslus: Europos žemės ūkį dar labiau susieti su pasaulinėmis rinkomis, pasirengti ES plėtrai, tinkamiau užtikrinti visuomenės poreikius, susijusius su aplinkos išsaugojimu ir produktų kokybe (atsižvelgus į visuomenės susirūpinimą dėl viena po kitos sekusių sveikatos apsaugos krizių: galvijų spongiforminės encefalopatijos (kempinligės), snukio ir nagų ligos); atsižvelgiant į 2001 m. prasidėjusių Dohos derybų raundo perspektyvas, BŽŪP dar labiau suderinti su trečiųjų šalių poreikiais (*4.2.8.).

Remdamiesi Komisijos pasiūlymais (COM(2002) 394 ir COM(2003) 23) ES žemės ūkio ministrai 2003 m. birželio 26 d. Liuksemburge susitarė dėl septynių teisės aktų (reglamentai nuo Nr. 1782 iki Nr. 1788/2003, OL L 270, 2003 10 21), kuriais padaryti esminiai BŽŪP pakeitimai bei įtraukti keli nauji principai ir (arba) priemonės:

— paramos atsiejimas nuo pagaminto kiekio, siekiant ūkius tvarkyti atsižvelgiant į rinkas bei sumažinti gamybos ir žemės ūkio produktų rinkų iškraipymus. Taigi tokia atsieta parama tapo nustatyto dydžio išmoka atskiram ūkiui, skirta užtikrinti stabilias pajamas ir apskaičiuojama pagal praeityje gautą tiesioginę paramą (ankstesnius rodiklius);

— kompleksinis paramos susiejimas, kai bendrosios išmokos skiriamos tik tada, jei laikomasi Europos piliečių lūkesčius atitinkančių kriterijų aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų gerovės ir kitose srityse;

— suderinamumas su PPO taisyklėmis atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis paramos atsiejimo tikslas yra sudaryti galimybę bendrosios išmokos schemą įtraukti į PPO Susitarimo dėl žemės ūkio „žaliąją dėžę“ (*4.2.7.);

— viešasis ūkių teisių į išmokas paskirstymas pagal ankstesnius rodiklius naudojant tris priemones: moduliavimą, kai suteikiama galimybė perkelti išlaidas iš vieno BŽŪP ramsčio į kitą ir taip sustiprinti kaimo plėtrą, už kurią atsako naujasis EŽŪFKP; teisių į išmokas nacionalinius rezervus, į kuriuos patenka bendrųjų išmokų nacionalinių biudžetų procentinė dalis ir kurie yra naudojami iškilus labai dideliems sunkumams arba susiklosčius ypatingai padėčiai; galimybę taikyti regioninį atsiejimo modelį, kuris leidžia suderinti išmokas už hektarą, skiriamas vadovaujantis teritoriniais kriterijais;

— lankstus BŽŪP valdymas, valstybėms narėms suteikiant galimybę diferencijuotai taikyti naujuosius BŽŪP parametrus, susijusius su naujosios bendrosios išmokos schemos įsigaliojimo data, galimu daliniu atsiejimu tam tikrų produktų sektoriuose, siekiant išvengti jų išnykimo nepalankiausias sąlygas turinčiuose regionuose bei užtikrinti sektorių pusiausvyrą, taip pat nacionaliniams rezervams skirtų išmokų procentine dalimi, istorinio arba regioninio atsiejimo modelio taikymu, galimybe įdiegti mišrius modelius ir t. t.

— finansinė drausmė – principas, vėliau tapęs oficialiu 2007–2013 m. finansinės perspektyvos principu (OL C 139, 2006 6 14), pagal kurį, atsižvelgiant į plėtros iššūkius, įšaldytas BŽŪP pirmojo ramsčio biudžetas ir nustatytos didžiausios privalomos metinės ribos. Siekdamos užtikrinti šių ribų laikymąsi, Europos institucijos gali pradėti taikyti linijinį skiriamos pagalbos mažinimą;

— laipsniškas įgyvendinimas: 2003 m. reforma tapo pirmuoju daugiaetapio proceso – dabartinės 2007–2013 m. finansinės perspektyvos – orientyru. Įtvirtinus pagrindinius reformos principus (atsiejimą, kompleksinį paramos susiejimą, lankstų valdymą, finansinę drausmę ir kitus), šia reforma dabar remiamasi įgyvendinant naujas sektorines reformas. Pirmoji 2003 m. banga apėmė daugumą bendrojo rinkos organizavimo (BRO) sektorių (*4.2.3.): javų, ryžių, sausųjų pašarų, taip pat pieno ir pieno produktų sektorius; antroji banga, kilusi 2004 m. balandžio mėn., apėmė vadinamąjį „Viduržemio paketą“ – alyvuogių aliejaus, žalio tabako, apynių ir medvilnės sektorius (reglamentai (EB) Nr. 864/2004 ir (EB) Nr. 865/2004, OL L 161, 2004 4 30); trečioji didelė reforma 2006 m. (reglamentai nuo (EB) Nr. 318/2006 iki (EB) Nr. 320/2006, OL L 58, 2006 2 28) ir 2007 m. (reglamentai (EB) Nr. 1260/2007, (EB) Nr. 1261/2007, (EB) Nr. 1263/2007, (EB) Nr. 1264/2007, OL L 283, 2007 10 27) įvykdyta cukraus sektoriuje; po jos, 2007 m. patvirtinta vaisių ir daržovių sektoriaus reforma (Reglamentas (EB) Nr. 1182/2007, OL L 273, 2007 10 17); 2008 m. patvirtinta vyno sektoriaus reforma (Reglamentas (EB) Nr. 479/2008, OL L 148, 2008 6 6). „BŽŪP būklės patikrinimas“, kuris turi būti patvirtintas 2008 m. ir kuriame išsamiau nagrinėjama 2003 m. reformos kryptis visuose sektoriuose, yra galutinis šio atviro ir neužbaigto reformų proceso etapas.

EUROPOS PARLAMENTO VAIDMUO

Galima teigti, kad Europos Parlamentas rėmė visas BŽŪP reformas. Reikšdamas pritarimą daliniam atsiejimui ir kartu atmesdamas mažėjančios pagalbos idėją jis pritarė daugumai Komisijos gairių, susijusių su 2003 m. reforma. (2003 m. birželio 5 d. T5-0256/2003, OL C 68, 2004 3 18). Parlamentas pasiūlė dalinį paramos atsiejimą taikyti tik dviejuose sektoriuose: lauko kultūrų ir vyriškosios lyties galvijų. Parlamento nariai taip pat iš dalies pakeitė Komisijos pasiūlymus dėl moduliavimo ir mažinimo. Parlamentas pritarė tam, kad tiesioginės išmokos būtų sumažintos tiems ūkininkams, kurie gauna daugiau kaip 7 500 EUR per metus. Nepalankiausias sąlygas turinčiuose regionuose išmokos turėtų būti sumažintos 6 proc. per metus, kituose regionuose – 8 proc. Tačiau mažinimo taikant moduliavimą sąvoka atmesta. Parlamentas dar kartą pateikė prašymą visose žemės ūkio politikos srityse taikyti bendro sprendimo procedūrą . Šis tikslas bus įgyvendintas tik įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (*4.2.9.).

2004 m. balandžio 22 d. rezoliucijoje (T5-0367/2004, OL C 104, 2004 4 30) Europos Parlamentas pabrėžė, kad jis nėra susaistytas Briuselio Europos Vadovų Tarybos priimto sprendimo dėl žemės ūkio išlaidų iki 2013 m., ir dar kartą išreiškė savo paramą kaimo plėtros politikos stiprinimui. Be to, jis išsakė abejonių dėl septynerių metų laikotarpio, aprėpiančio 2007–2013 m. finansinę perspektyvą.

Parengiamųjų diskusijų dėl „BŽŪP būklės patikrinimo“ metu Parlamentas pritarė laikotarpio vidurio analizės kryptims, kurias 2007 m. lapkričio 20 d. komunikate (P6_TA-PROV(2008)0093, 2008 3 12) pasiūlė Komisija. Galutinį sprendimą dėl teisėkūros pasiūlymų Taryba turėtų pateikti iki 2008 m. pabaigos.

Albert MASSOT MARTÍ
2008 m. rugpjūčio mėn.